| Šiø metø rugsëjo 28 - spalio 1 dienomis Romoje (Italija) ávyko metinë Europos valstybiø nacionaliniø delegatø universitetinei sielovadai konferencija. Ji vyko kartu su kita konferencija Kur link eina Europa: kultûros, tautos, institucijos, organizuota Romos Vikariato kartu su Italijos ministrø tarybos kabinetu bei Romos LUMSA universitetu. Pastaroji buvo skirta Europos universitetø dëstytojams.
Universitetø kapelionø susitikime buvo nagrinëjami bendri Europos universitetø pastoracijos tikslai ir uþdaviniai, aptarta penktosios Europos universitetø dienos, kuri vyks 2007 m. kovo 10 d. svarba, pristatytas tarptautinis Europos universitetø dëstytojø kongresas, vyksiantis 2007 m. birþelio 21-24 dienomis Romoje. Konferencijoje dalyvavo nacionaliniai delegatai ið 24 Europos ðaliø. Konferencijà pasveikino Vatikano valstybës sekretorius kard. J. Em. Tarcisio Bertone, Popieþiaus vikaras Romos miestui J. Em. Camillo Ruini, CCEE delegatas universitetinei sielovadai vyskupas J. E. Cesare Nosiglia, CCEE generalinis sekretorius mons. Aldo Giordano.
Praneðimus skaitë Vatikano Katalikiðko auklëjimo Kongregacijos prefektas kardinolas J. Em. Zenon Grocholewski, Europos universitetinës sielovados komiteto vadovas mons. Lorenzo Leuzzi, profesoriai ið Ispanijos ir Vokietijos universitetø.
Visø praneðëjø pagrindinë vedamoji mintis buvo ta, jog Europos Sàjunga ðiuo metu iðgyvena savo „kultûrinæ naktá“ ið kurios iðeiti yra bûtinas Dievas. Ne bet koks Dievas, o Nukryþiuotas ir Prikeltas ið numirusiø, t. y. krikðèioniø Iðganytojas ir Mesijas Jëzus Kristus. Tik tokiu bûdu Europa pereidama per savo „tamsiàjà naktá“ su Kristum, gali sulaukti „ðviesaus rytojaus“ – savo prisikëlimo ryto vëlgi su Jëzumi.
Europos ateitis didþiàja dalimi priklauso nuo bendro visuomenës auklëjimo lygmens, nuo jos krikðèioniðkosios kultûros. Tà kultûrà ypatingu bûdu turëtø skleisti universitetai, kurie savo iðtakas turi Baþnyèios „ðirdyje“, nes pirmieji universitetai Europoje buvo steigiami bûtent Baþnyèios. Šiandien nebesiginèijama, jog jauno þmogaus formacija aukðtosiose mokyklose turi bûti ne vien tik profesinë, bet ir giliai bendraþmogiðka, su aiðkia vertybiø ir prioritetø skale. Šiø iððûkiø akivaizdoje Baþnyèios vaidmuo - taigi ir universitetinës sielovados - bûtø iðsaugoti þmogaus asmens orumà, teises bei pareigas, nes universitetas yra ta vieta, kur perteikiama bendraþmogiðka visuomeninë sàmonë, puoselëjamos ir perteikiamos þinios, mokslas, vertybës ir kultûra. Neuþtenka ágyti aukðtojo mokslo diplomà, kuris laiduotø tik galimybæ rinkoje rasti darbà, bet bûtina, kad jaunas þmogus baigæs mokslus ne tik pakankamai þinotø, bet gebëtø ir màstyti, nesitenkintø banalybëmis ir lëkðtumu, priiminëtø gyvenime teisingus sprendimus, kurdamas savyje ir apie save gërá bûtø laimingas pats ir kitus padarytø tokiais.
Šiuo metu universitetinë sielovada turëtø ðiuos uþdavinius: 1) iki 2009 metø sukurti bendra Europos universitetø kapelionø tinklà, 2) átvirtinti akademinëje kultûroje teigiamà santyká tarp tikëjimo ir proto, tarp religijos ir visuomenës, tarp apskritai Rytø ir Vakarø kultûrø, 3) ðiandienos universitetø siûlomose studijø programose nebeuþtenka ruoðti studentus tik kompetencijos ir profesionalumo rëmuose, bet yra bûtina ir teologinë Evangelijos þinia apie Dievà, þmogø ir pasaulá.
Krikðèioniðkasis tikëjimas visais laikais pasilieka ties tomis sàlygomis, kurios ugdo asmenybæ bendraþmogiðkø vertybiø ir normø pagrindu. Esant spartiems sociokultûriniams visuomenës pokyèiams kyla bûtinumas ið naujo atrasti krikðèioniðkàsias vertybes, kurios uþtikrintø þmogaus savigarbà ir orumà, apsaugotø prigimtines þmogaus teises. Šiandien mokslas turi vël pripaþinti þmogaus emocijø, kurias ákvepia religija, literatûra, menas ir etika, reikðmæ. Þmogus dël vartotojiðko poþiûrio pasidarë maþiausiai vertinamas. O jei jis yra vertinamas, tai daþniausiai dël atliktø tam tikrø pasiekimø, bet ne tiek dël jo paties asmens orumo.
Akademinë sielovada kvieèia atsisukti á þmogø kaip á didþiulæ vertybæ Dievo akyse, nes kiekvienas þmogus savyje neðioja tà neiðdildomà Dievo atvaizdà ir nuo pat krikðèioniðkosios kultûros susiformavimo pradþios asmens sàvoka yra neatsiejama nuo orumo. Mûsø epochoje ypaè svarbu rasti nesavanaudiðkà bûdà kurti humanistinæ þiniø visuomenæ, kur etika bûtø svarbesnë uþ technikà, asmuo – uþ daiktus, dvasiniai principai – uþ materialinius.
Plaèiai buvo aptartas kitais metais birþelio 21-24 dienomis Romoje vyksiantis Europos universitetø dëstytojø kongresas. Jo programa bus panaði á jubiliejiniais 2000 metais vykusá universitetø rektoriø jubiliejø Romoje, kurio kulminacija buvo susitikimas su Šventuoju Tëvu. Á ðá organizuojamà renginá yra pakviesta ir Lietuvos universitetø dëstytojø delegacija. Sekanti nacionaliniø delegatø konferencija vyks kitø metø rugsëjo mën. Kroatijoje.
kun. doc. dr. Arvydas Ramonas Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
|